Vinod Khosla energetikos ateities vizijos

    Vienas agresyviausių šių dienų rizikos kapitalistų, investuojančių į "švariasias" technologijas, Vinod Khosla pirmam šių metų "Scientific American" numerių davė interviu apie alternatyvios energetikos ateitį bei išsakė savo filosofiją šioje srityje, kurią trumpai ir pateiksime.
    V. Khosla, vienas įtakingiausių žmonių Silicio Slėnyje, yra gimęs Indijoje. Jis  turbūt labiau žinomas, kaip kartu su partneriais 1982 m. įkūręs IT įmonę "Sun Microsystems". 2004 m. Khosla įkūrė ir savo įmonių grupę "Khosla Ventures", kuri investavusi į 37 IT įmones ir 53 "švarių" technologijų įmones. Į jo "švarių" technologijų fondą prieš pora metų investavo ir Bilas Geitsas.

    Apie alternatyvią energetiką

    V. Khosla laiko, kad vėjo jėgainių pramonė vystosi labai lėtai. Turima galvoje technologinis vienodumas, nes vėjo energetika pagal investicijų dydį pastaruoju metu pasaulyje šiaip jau dominuoja. Khosla sako, kad vėjo energetikai reikia elektros energijos kaupimo įrenginių, o tuo niekas neužsiima.
    Tuo tarpu saulės energetika vystosi teisinga kryptimi, nors keista, kodėl tiek daug kompanijų daro vieną ir tą patį. Todėl energijos kaina nekrenta taip kaip turėtų, ir ateity investuotojams tai gali atsiliepti neigiamai.
    Daugiausia laimėjimų pasiekta biokuro srity - paties Khosla'os įmonės greitai rinkai pristatys ne dvi ir ne tris skirtingas technologijas rinkai. Daugiausiai Khosla tikisi iš tų, kurios vystomos be subsidijų.

    Apie subsidijas

    Kaip nebūtų keista, viena iš Khosla "mantrų" yra:  "Investuok ne į 'švariasias' technologijas, o į 'pagrindines'(mainstream)", t.y., į tai, kas ir dabar plačiai paplitę. Pvz., Khosla'os įmonė EcoMotors kuria variklį automobiliams, kuris 50% efektyvesnis ir be to pigesnis. Taip pat investuojama į kondicionierių, kurio termodinaminis ciklas iš principo kitoks, dėl ko suvartoja 80% mažiau elektros energijos. Dar Khosla investuoja į stiklą, cementą ir tas sritis, kur nėra valstybinių subsidijų, nes jei tavo verslas subsidijuojamas, jis gali neišgyventi, jei subsidijos bus nutrauktos.
    Khosla nuomone, jei subsidijuojama technologija per 7 metus negali išeiti į rinką, nėra prasmės ją subsidijuoti, jei norima konkuruoti su Indija ar Kinija. Indijoje subsidijų apskritai nėra; Kinijoj, Afrikoj ir daugelyje šalių nesubsidijuojama saulės energetika. Tuo tarpu paskutiniuoju metu Kinijoje investicijos į alternatyvią energetiką lenkia tokias investicijas JAV. Khosla išreiškia mintį, jog naujosios technologijos energetikoje turi konkuruoti ne su dabartinėmis naftos kainomis, o su tomis, kurios bus po 10 ir daugiau metų, kai nafta bus pigi dėl kitų energijos šaltinių konkurencijos. Aišku dabar užtenka, kad tavo technologija konkuruotų su 75 USD/bar kaina, bet reikia būt pasiruošus tam, jog ateity teks konkuruoti su perpus mažesnėmis kainomis. Khosla prognozuoja, jog 2030 metais naftos barelis kainuos 30 USD (2006 m. USD verte). "Todėl aš esu už rinką be subsidijų", sako Khosla. Kompanijos, kurios konkurencinėje kovoje laimės, bus tos, kurios svarbiausiose technologijose dirbs be subsidijų. Viską lemia ekonominis pagrįstumas.

    "Ieškokite ten, kur to mažiausiai tikimasi"

    Tęsiant ekonominio pagrįstumo temą, elektromobiliai šiuo metu, Khosla manymu, irgi neturi ekonominės prasmės. Štai Nissan elektromobilio Leaf modelyje, kurio kaina 26'000 USD, vien tik baterijos kainuoja 20'000 USD! Aišku tam, kuris gali sau leisti įsigyti stilingą Tesla modelį už 100'000 USD, gal ne tiek ir svarbi ta baterijų kaina. Bet didžioji pirkėjų dalis rinktųsi Tata Nano. Juk pagrindinė automobilių ateities rinka yra Indija ir Kinija. Arba reikia padaryti pigesnę bateriją. Khosla manymu dabartiniai ličio jonų akumuliatoriai išnyks po 15 metų. Jis kaip tik investuoja į puslaidininkinę ličio bateriją; ir dar į magnio - gal kas ir gausis, sako Khosla, kurio filosofija tikrai įdomi: "Jei nauja idėja su 90% tikimybe gali žlugti, ji man patinka! Nes tikėtina, jog galimas kvantinis (suprask, šuoliškas - rizikoskapitalas.eu past.) jos realizacijos šuolis. Jūs nerasite sprendimo perspektyviose kryptyse - ieškokite ten, kur to mažiausiai tikimasi". Reikėtų pasakyti, jog didelės rizikos eksperimentams Khosla įkūręs atskirą 300 mln. USD fondą.
    Štai kaip, pavyzdžiui, buvo sukurtas jau minėtas kondicionierius, vartojantis 5 kartus mažiau elektros energijos. Buvo tiesiog iškelta užduotis sukurti iš principo kitokį kondicionierių ir kompanijos Caitin inžinierių dėka buvo sukurtas visai naujas termodinaminis ciklas - tokio dalyko nebuvo per paskutinius 100 metų! To net aš pats nesitikėjau, pasakoja Khosla. Jis sako, kad žmonėms, kurie energetinėmis problemomis užsiima 30 metų, sunku į tai pažiūrėti kitomis akimis. Arba kodėl nesukūrus vidaus degimo variklio, kuriame vožtuvus atidarinėtume ne mechaniškai, o elektronikos pagalba. Dar vienas pavyzdys gali būti vėjo generatorius. Kodėl būtinai jis turi suktis ir daug energijos išnaudoti mechaniniam darbui. Kodėl negalima į elektros energiją versti visos energijos?.. Kiekvienoj srity, kiek ji ilgai nebūtų vystoma, vistiek yra vietos ir inovacijoms.

    Apie teršalų ribojimo politiką energetikoje

    Įdomus Khosla požiūris ir į teršalų ribojimo politiką. Jis  siūlo standartą, ribojantį elektrinių taršos išmetimus. Pavyzdžiui, kiekviena JAV valstija galėtų vystyti labiausiai jai tinkančia energetikos šaką, pavyzdžiui, Arizona - saulės energetiką, Teksas - vėjo ir t.t. Tuo tarpu tos valstijos, kurios turi daug anglies ar dujų, galėtų vystyti anglies dvideginio surinkimo technologijas. Taip vystytųsi konkurencija tarp visų kuro rūšių, o ne vystoma vien tik saulės ir vėjo energetika. Tokiu būdu JAV galėtų tapti technologijų lydere ir eksportuoti jas į Kiniją ir Indiją. Nes ten sudeginama didžioji dalis anglių.

Pagal "Scientific American"