Verslo angelų padėtis bei problematika Lietuvoje A. Strumskio akimis

    Praeitą savaitę skelbėme dvi pirmąsias pokalbio su A. Strumskiu, "Verslo Angelų Fondas I" valdytoju, dalis ('Interviu su "Verslo Angelų Fondas I" valdytoju Arvydu Strumskiu' bei '"Verslo Angelų Fondas I" - praėjus vieneriems metams') apie Fondo įsikūrimą, jo veikimo ypatumus bei nuveiktus darbus.
    Šiandien skelbiame paskutiniąją interviu dalį apie verslo angelus platesniame kontekste, aptariant verslo angelų ir apskritai rizikos kapitalo problematiką Lietuvoje.

– Pakalbėkime apie verslo angelus kiek platesne prasme. Turbūt sutiksite, kad Verslo Angelas Lietuvoje – retenybė. Prieš kelis metus Ūkio ministerijos darytame tyrime buvo minimi 30 verslo angelų. Šiuo metu pirmame (ir turbūt vieninteliame) Verslo Angelų Tinkle tų angelų priskaičiuojama ne ką daugiau. Be abejo, apie daugelį kitų mes nežinome, tačiau tai vistiek matyt labai maži skaičiai. Kodėl Jūsų nuomone daugelis mieliau milijonus investuoja Margaritos saloje (ir patiria nuostolius:), o nesusidomi gal kelis kart mažesne investicija į žymiai rimtesnį bei įdomesnį verslą ar idėją čia pat, gimtojoj šaly? Ar tai tiesiog tokių galimybių nežinojimas, mažai reklamos, nėra vietos ar mechanizmo, kur galėtų “sueiti” verslo angelas su idėjų ar perspektyvių įmonių savininkais, o gal iš tikro dar nėra kritinės masės turtingų žmonių, kas galėtų savaime “įsukti” šį mechanizmą?

– Na žiūrint iš mano pozicijų, tai verslo angelas – ne tokia jau retenybė. Vien mūsų fondo sąraše jų yra apie 70. Bet yra daugybė kitų, kurie dirba savarankiškai. Sakykim Lietuvoj gyvena 3 mln. žmonių. Statistiškai turtingų žmonių kiekvienoj visuomenėj yra apie 3%. Ne visi iš tų turtingųjų, aišku, bus verslo angelai, bet 1% galėtų būti. Taigi manau, kad  900 verslo angelų yra realus skaičius. Nes yra nemaža dalis žmonių, kuriems jokie fondai neįdomūs – jie dirba patys vieni arba su draugais. Be to daugelį įmonių, kurios dėl kažkokių priežasčių negauna mūsų fondo investicijų, mes nukreipiame savo kanalais toliau ir kartais išgirstam, kad reikiamas investicijas tos įmonės gauna jau iš mūsų rekomenduotų verslo angelų.

– Būti verslo angelu – gana rizikingas užsiėmimas. Užsienio praktika rodo, kad 40-50% start-up’ų nepasiteisina ar pasiteisina tik iš dalies. Dėl to netgi labai išsivysčiusiose šalyse verslo angelų tinklus, jų kūrimąsi įvairiomis formomis (mokesčiai, garantijos ir kt.) remia pati valstybė. Ar Lietuvoje užtenka tos paramos? Gal būt trūksta teisinės bazės? Ar turėtumėte kokių nors pasiūlymų mūsų įstatymdaviams, kaip šią svarbią verslo sritį galima būtų labiau išjudint.

– Tokios tinkamos teisinės bazės nėra, tačiau tiek Ūkio ministerija, tiek Finansų ministerija labai stengiasi, kad atsirastų normali teisinė bazė. Mokestinėje bazėje jie irgi daro pakeitimus, bet tai yra tik pirmieji žingsniai, o jų bus dar labai daug, tai tiesiog reikia nesustoti. Aš tikrai matau Vyriausybės pastangas ir, mano manymu, jie  daro tai, ką jie gali. Bet reikia suprasti, kad rizikos kapitalas yra tik mažas fragmentas visame ūkyje ir negali visko mesti, ir užsiimti vien tik rizikos kapitalu, kuris yra dar tik embrioninėje fazėje.
    Beje, tai kad 40-50 procentų start-up’ų nepasiteisina – nėra visai tikslus pasakymas. Kai kuriais atvejais pasiteisina ir 100% start-up’ų, kai kuriais – tik 1%. Tai šių abiejų dydžių bendra statistika ir duoda tą 50 procentų. Viskas priklauso nuo darbo metodo, modelio – gali gaut ir šimtą, o gali – ir nulį. Taigi, kalbant apie rizikos kapitalą, būčiau labai atsargus, apibendrinant kai kuriuos teiginius.
    Rizikos kapitale yra trys fundamentalios tendencijos, ar, tiksliau, įmonių grupės – vienos jų uždirba nulį, antroji grupė – 12 proc., trečioji uždirba 20 proc. Taigi yra trys pagrindiniai rizikos kapitalo valdymo įmonių segmentai, užimantys daugmaž po 30 proc. rinkos, kai dirbant pagal skirtingas metodologijas ir principus, skirtingai ir uždirbama. Man teko dirbti ir su 20 proc. sėkme ir … toje “nulinėje” grupėje, tiesa, pastarojoje ilgai nepadirbsi (juokiasi). Tad jei taikaisi į tą geresnį segmentą, tai tavo darbo metodika turi šiek tiek skirtis nuo tų, kurie dirba su nuliu.

– Praeitų metų gale įvyko turbūt vienas rimčiausių Lietuvoje forumų rizikos kapitalo (kuriam priskirtini ir verslo angelai) temomis “Rizikos kapitalas: neišnaudotos galimybės verslui”, vyko diskusija. Kokias problemas išskyrė konferencijos dalyviai?

– Pirmiausia – tai informacijos skleidimo problema. Žmonės turi kažką žinoti, kas yra rizikos kapitalas, kaip jis veikia, kokie fondai yra. Antra, švietimo problema: fondų valdytojai irgi turi būti atitinkamai išsilavinę, turėti specifinį išsilavinimą. Taip pat reikalingas ir atitinkamas paprastų įmonių vadovų išsilavinimas. Štai iš tų mano paminėtų 160 prezentacijų, kurias aš mačiau, gal tik 10% buvo profesionalios. Kitais atvejais reikėjo žmones skatinti, kad jie papasakotų apie save. Taigi turi būti kažkokie baziniai įgūdžiai. Taip pat konsultacinio verslo įgūdžiai Lietuvoje yra labai silpni. Yra pavienių konsultantų, bet stiprių organizacijų – mažoka. Paminėtinos ir verslo steigimo problemos, paramos verslo steigimuisi galėtų būti daugiau.

– Kaip verslo angelų fondas esate Rizikos kapitalo asociacijos nariai. Gal asociacija mąsto leisti kokį nors leidinėlį rizikos kapitalo problematika?

– Asociacija palyginus dar visai neseniai ėmė veikti, bet mes kažką panašaus tikrai darysime. Pirmas rizikos kapitalo fondas, būtent “Verslo Angelų Fondas I”, įkurtas tik prieš metus. Taigi rizikos kapitalo “ūkis” Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Mes jį dabar ir kuriame.

- Dėkojame už įdomų pokalbį ir skirtą mums laiką.