Atrodo, Lietuva po tuputį ima atsikratyt "amžinai atsiliekančios" technologijų srityje valstybės įvaizdžio. Trijų Lietuvos mokslininkų padaryti atradimai ilgabangių lazerių bei nanotechnologijų srity yra įspūdingi pasauliniu mąstu. Šių mokslininkų įkurta įmonė UAB „Brolis Semiconductors” praeitą savaitę pasirašė sutartį dėl kapitalo investicijos su rizikos kapitalo fondu LitCapital. Apie tai 2012.01.19 pranešta LitCapital interneto svetainėje.
|
 Seniai beskaičiau negrožinės literatūros knygą, kuri būtų parašyta taip intriguojančiai, jog kartkartėmis pradėjus skaityti, jos tiesiog nesinorėjo užversti. O kai ta knyga iš esmės apie ekonomiką, išties galima tik stebėtis taip įdomiai pateikta istorija. Kalbu apie šiais metais "Tyto Albos" išleistą "Idėjų šalis. Izraelio ekonomikos stebuklas". Autoriai - politikos ir verslo Artimuosiuose Rytuose spacialistas D. Senoras ir žurnalistas, dirbęs patarėju JAV Kongrese, S. Singeris.
|
 Pirmame ciklo apie komercinį kosmosą straipsnių klausėme, ar komercinis kosmosas išgelbės NASA pilotuojamąją kosminę programą. Šiandieninis klausimas kur kas globalesnis. Niekam ne paslaptis, kad šiandieninė Vakarų ekonomika, nors ir atsigaunanti, vis dar yra stagnacijoje. Europą kamuoja vis labiau "įsibėgėjantis" valstybių nemokumas, ką parodė ir šios savaitės įvykiai, o JAV specialus ekonominio skatinimo planas irgi vis neduoda laukiamo pagyvėjimo. Negana to, JAV biudžeto padėtis kasmet drastiškai blogėja - biudžeto deficitas vis didėja, o valstybės skola jau beveik siekia šalies BVP - 14 trilijonų USD. Per Obamos valdymo metus ji padidėjo apie 30 proc. Biudžeto planavimas irgi praradęs kontrolę - kasmetinių federalinių biudžeto planų priėmimas labiau primena būrimo seansus, nei bent kiek tikslenį planavimą. Jau nekalbant apie tai, kad nieks Europoj nesuprastų, kaip valstybės biudžeto deficitas gali viršyti... kelias dešimtis procentų, Jungtinės Valstijos biudžetinių metų eigoje dargi sugeba tuos deficitus padidinti kai kada iki kelių kartų! Štai 2009 metų biudžeto plane numatytas 15 proc. fiskalinis deficitas padidėjo net 4 kartus. Sekančiais metais planas nuo fakto atsiliko jau "tik" 10 proc., bet šių metų pradžioje suplanuotas 44 proc. deficitas ko gero faktiškai sieks daugiau nei 75 proc!..
|
 Kaip jau žinome, 2010 m. vasario 1 d. prezidentas Barakas Obama atšaukė Constellation programą, NASA "vairą" pasukdamas labiau komercinės astronautikos linkme (Apie tai rašėme straipsnyje "Ar entuziastai ir rizikos kapitalas išgelbės JAV kosminę programą?"). Emocine prasme tai sukėlė labai didelę pasipiktinimo ir kritikos bangą, bet faktine prasme tuo metu tai nieko sparčiai nekeitė. Na, Amerika tai visgi ne Lietuva, o Obama - ne Grybauskaitė. Ten nieks nei garsiai šūkauja apie tai, kas priklauso tik diplomatiniams kanalams, nei "per 24 valandas" atšaukinėja ambasadorius, o viską daro pagal nustatytas procedūras. O precedūras ir kam kokios funkcijos priklauso JAV visi labai gerai žino. Taigi niekas, "Obamai paliepus", net nepuolė iškart atšaukinėti darbų, susijusių su Constellation programa, kuri buvo sudėtinė 2010 fiskalinių metų biudžeto dalis, priimta Įstatymu. Negana to, Kongresas dargi apsidrausdamas tiesiog žaibiškai net uždraudė NASAi naudoti programos Constellation lėšas kokioms nors kitoms NASA programoms be parlamento leidimo. Tad Obamos kalba buvo nukreipta labiau į ateitį, geriausiu atveju, į 2011 metų fiskalinį biudžetą. Mat šiaip ar taip apie Constellation nutraukimą B. Obama paskelbė fiskalinių metų viduryje, kurie JAV baigiasi rugsėjo 30 d.
|
 2005 metais NASA administracijos vadovu tapęs Maiklas Grifinas (Michael Griffin) tais pačiais metais "USA Today" duotame interviu yra pasakęs: "Kosminis daugkartinis lėktuvas - šatlas, ir Tarptautinė kosminė stotis - praktiškai visa pilotuojamoji kosminė programa per pastaruosius 30 metų - buvo klaida." Turėta galvoje, kad amerikiečiai, "Apolonais" išsilaipinę Mėnulyje, kurių misija buvo baigta 1972 m. gale, toliau pasuko ne tuo keliu. Iš tikrųjų, kosminės "šaudyklės" komerciškai nepasiteisino, o dėl TKS tikslingumo iki šiol vyksta svarstymai, ką šis kosminis projektas duoda kosmonautikai ar moksliniams tyrimams. Todėl jau prezidento Dž. Bušo (jaunesniojo) valdymo metais, ypač po "Kolumbijos" žūties, buvo suprasta, jog Space Shuttle programą reikia baigti ir kurti naują kosminių aparatų programą. Ji buvo pavadinta Constellation, o Bušas paskelbė apie JAV sugrįžimą į Mėnulį jau 2020 metais. Viskas būtų gerai, jei naujasis JAV prezidentas Barakas Obama, šios programos, kuriai jau buvo išleista apie 9 mlrd. dolerių ir netgi atliktas bandomasis Ares-I raketos nešėjos skrydis, nebūtų uždaręs...
|
Šiemet pagal JEREMIE programą įkurti fondai jau atliko penkias investicijas - po vieną rizikos kapitalo fondai "BaltCap" bei "LitCapital" ir tris "Verslo angelų fondas I". Tačiau, kaip rašo "Verslo žinios" tiek Lietuvos, tiek užsienio rizikos kapitalo fondai ima aktyvėti ir šiais metais galime sulaukti dar bent 3-5 įmonių ar jų dalies įsigijimo, dalyvaujant Lietuvos fondams bei dar bent dvejuose turėtų dalyvauti ir užsienio fondai. Taip, remiantis tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Deloitte“ padaryta apklausa, teigia UAB „Deloitte Lietuva“ Finansų konsultacijų departamento vadovas Linas Galvelė.
|
Praėjus beveik lygiai metams nuo vieno didžiausio Lietuvoje visų laikų sandorio inicijavimo, parduodant "Fermentą", šiandien per žiniasklaidos priemones pranešta apie kitą stambų sandorį: pagrindiniai AB "SANITAS" akcininkai - rizikos bei privataus kapitalo fondai „Citigroup Venture Capital International“, „Amber Trust II S.C.A.“ bei AB „Invalda“ ir kai kurie kiti asmenys (veikdami kartu kaip „Kontroliuojantys akcininkai“) pasirašė galutinę akcijų pirkimo – pardavimo sutartį dėl visų jiems priklausančių bendrovės akcijų pardavimo Kanados farmacinei įmonei „Valeant Pharmaceuticals International, Inc.“ („Valeant“). Pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį „Valeant“ įsigis iki 27,122,593 AB „Sanitas“ paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 87.2% "Sanito" įstatinio kapitalo. Už vieną "Sanito" paprastą vardinę akciją bus mokama nuo 10 iki 10,18 euro. Tiesa, akcijų pirkimo – pardavimo sutartis numato galimybę koreguoti kainą, atsižvelgiant į tam tikrus pokyčius sandorio užbaigimo metu, tačiau, kai kurių kompetetingų asmenų manymu, net jei tokia mažai tikėtina korekcija ir įvyktų, galimas kainos "išėjimas" už numatyto kainų intervalo ribų nebūtų didesnis už kelis procentus. Sandoris vėliausiai turėtų įvykti iki 2011 m. rugsėjo 30 d.
|
Vienas agresyviausių šių dienų rizikos kapitalistų, investuojančių į "švariasias" technologijas, Vinod Khosla pirmam šių metų "Scientific American" numerių davė interviu apie alternatyvios energetikos ateitį bei išsakė savo filosofiją šioje srityje, kurią trumpai ir pateiksime.
V. Khosla, vienas įtakingiausių žmonių Silicio Slėnyje, yra gimęs Indijoje. Jis turbūt labiau žinomas, kaip kartu su partneriais 1982 m. įkūręs IT įmonę "Sun Microsystems". 2004 m. Khosla įkūrė ir savo įmonių grupę "Khosla Ventures", kuri investavusi į 37 IT įmones ir 53 "švarių" technologijų įmones. Į jo "švarių" technologijų fondą prieš pora metų investavo ir Bilas Geitsas.
|
Praeitą savaitę skelbėme dvi pirmąsias pokalbio su A. Strumskiu, "Verslo Angelų Fondas I" valdytoju, dalis ('Interviu su "Verslo Angelų Fondas I" valdytoju Arvydu Strumskiu' bei '"Verslo Angelų Fondas I" - praėjus vieneriems metams') apie Fondo įsikūrimą, jo veikimo ypatumus bei nuveiktus darbus.
Šiandien skelbiame paskutiniąją interviu dalį apie verslo angelus platesniame kontekste, aptariant verslo angelų ir apskritai rizikos kapitalo problematiką Lietuvoje.
|
Prieš metus įkurtas pirmasis rizikos kapitalo fondas pagal JEREMIE programą - "Verslo Angelų Fondas I". Kalbamės su šio fondo valdytoju Arvydu Strumskiu.
|
