Atrodo, Lietuva po tuputį ima atsikratyt "amžinai atsiliekančios" technologijų srityje valstybės įvaizdžio. Trijų Lietuvos mokslininkų padaryti atradimai ilgabangių lazerių bei nanotechnologijų srity yra įspūdingi pasauliniu mąstu. Šių mokslininkų įkurta įmonė UAB „Brolis Semiconductors” praeitą savaitę pasirašė sutartį dėl kapitalo investicijos su rizikos kapitalo fondu LitCapital. Apie tai 2012.01.19 pranešta LitCapital interneto svetainėje.
|
Ir tai ne dėl to, kad pasaulinę ekonomiką ištiks recesija, o todėl, kad tos naftos po žeme, kaip neseniai pasirodė, yra daugiau, nei buvo galima įsivaizduoti... Labai įdomią laidą visai prieš Naujuosius parodė viena Rusijos televizija. Antroje jos dalyje buvo kalbama apie skalūninę... naftą (ne dujas, o, būtent, naftą!). Specialistams tai gerai žinomas resursas, tik anksčiau į jį nieks nekreipė dėmesio dėl gavybos brangumo. Nebuvo žinoma ir kiek jo gali būti.
|
 Seniai beskaičiau negrožinės literatūros knygą, kuri būtų parašyta taip intriguojančiai, jog kartkartėmis pradėjus skaityti, jos tiesiog nesinorėjo užversti. O kai ta knyga iš esmės apie ekonomiką, išties galima tik stebėtis taip įdomiai pateikta istorija. Kalbu apie šiais metais "Tyto Albos" išleistą "Idėjų šalis. Izraelio ekonomikos stebuklas". Autoriai - politikos ir verslo Artimuosiuose Rytuose spacialistas D. Senoras ir žurnalistas, dirbęs patarėju JAV Kongrese, S. Singeris.
|
 Daugelis iš mūsų nesusimąstome, kokius ir iš ko pagamintus drabužius dėvime. Dažniausiai tai medvilniniai ar sintetiniai drabužiai. Bet ar jie sveiki nešioti? Dabar jau atsigręžiama ir į iš kitokio pluošto gaminamus audinius. Mat medvilnė šiais laikais yra gan užterštas audinys. Pasaulyje medvilnės laukams yra sunaudojama apie 10% pesticidų ir net penktadalis insekticidų, kuriais naikinami medvilnės kenkėjai. Jei dėvime nekokybiškai pagamintus džinsus, labai gali būti, kad dėvime dar ir apie puskilogramį chemikalų. Apie visa tai buvo pasakojama prieš savaitę Lietuvos ryto televizijos rodytoje laidoje "Ekovizija. Žalioji idėja" .
|
Pirmadienį "Verslo angelų fondas I" (toliau - Fondas) pranešė investavęs į sportinių aprangų gamintoją UAB „Tūta“. Investuotojai išperka naują bendrovės akcijų emisiją, kuri sudarys reikšmingą mažumą akciniame kapitale. Kartu su fondu ir verslo angelu bendrovės akcininku tapo pasaulinė krepšinio legenda Arvydas Sabonis, kuris jau kuris laikas aktyviai reklamuoja šį prekės ženklą TV kanaluose.
Bene pirmą kartą Fondas skelbia tikslią investicijų sumą - 970 tūkst. Lt, kurie bus skirti naujos aktyviai sportuojančių žmonių laisvalaikio drabužių kolekcijos įvedimui į rinką bei „Tūtos“ pasaulinės inovacijos - krepšinio suknelių įtvirtinimui Europos moterų krepšinio aikštelėse.
|
Vienas agresyviausių šių dienų rizikos kapitalistų, investuojančių į "švariasias" technologijas, Vinod Khosla pirmam šių metų "Scientific American" numerių davė interviu apie alternatyvios energetikos ateitį bei išsakė savo filosofiją šioje srityje, kurią trumpai ir pateiksime.
V. Khosla, vienas įtakingiausių žmonių Silicio Slėnyje, yra gimęs Indijoje. Jis turbūt labiau žinomas, kaip kartu su partneriais 1982 m. įkūręs IT įmonę "Sun Microsystems". 2004 m. Khosla įkūrė ir savo įmonių grupę "Khosla Ventures", kuri investavusi į 37 IT įmones ir 53 "švarių" technologijų įmones. Į jo "švarių" technologijų fondą prieš pora metų investavo ir Bilas Geitsas.
|
Kalbėdamas apie perspektyvias investicijas technologijų srity, kovo mėn. "Valstybės" žurnalui duotame interviu GetJar įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas sako, jog, vertinant rizikos ir grąžos santykį, šiuo metu turėtų būti perspektyvu investuoti į žaliasias technologijas, elektros energijos taupymo sistemas, mobiliasias technologijas, biotechnologijas.
Taip pat I. Laursas išvardina kelias konkretesnes technologijas, kurios jo manymu turėtų greit išpopuliarėti.
|
Niurzgliai lietuviai (t.y., tie lietuviai, kurie niurzgia) aimanuoja, kad visi vagys, kad mes nieko neturim. Tai, kad turime tokius, kaip "Fermentą", geriausius pasaulyje lazerius, unikalią saulės baterijų gamybos technologiją, pagaliau, "Gauminą", "Baltijos programinę įrangą", GetJarą, niekam nesvarbu. Turime daugybę entuziastų ir inovatorių su puikiomis idėjomis ir net produktais, kurie irgi mažai kam įdomūs. Susidomima, tik kai ateina koks nors užsieninis "strateginis" ir pasako "Tai yra gerai". Tiesa, ir politikoj jau randasi drąsių entuziastų bei inovatorių, bet vietiniams niurzgliams juos irgi mieliau skandyt, nes entuziastai matyt "ardo šventę ir tylą" (beje vakar vieną jau paskandino, rytoj savo eilės laukia antras...).
|
Turbūt ne visi žino, jog dilgėlės, kaip ir linai, yra pluoštinis augalas, iš kurio irgi galima vyti siūlus ir siūti drabužius. Dar mažiau matyt žinoma, jog rūbus galima siūti ir iš bambuko, ir netgi... pieno baltymo pluošto.
Vakar "Lietuvos ryto" televizijos rodytoje laidoje "Pagaminta Lietuvoje" buvo pasakojama apie įmonę "Omniteksas", kuri siuva drabužius iš bambuko. Bambuko verpalai gaunami iš Kinijos. Patys bambuko rūbai brangesni, nei medvilniniai, tačiau jie yra ekologiški. Bendrovės vienas iš savininkų bei direktorių Vydas Damalakas be kita ko teigia, jog apskritai medvilnei tenka 2/3 visame pasaulyje pagaminamų pesticidų bei herbicidų, taigi medvilnė yra tiesiog pertręšta. Tuo tarpu bambukiniai drabužiai šia prasme yra švarūs.
|
Lietuva toliau intensyviai mezga bendradarbiavimo ryšius su Izraeliu ekonomikos, pramonės, technologijų, inovacijų srityse. Prieš šventes LR Vyriausybės delegacijai besilankant Izraelyje, gruodžio 19 d. ūkio ministras Dainius Kreivys su Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministru Benyaminu Ben Eliezeru pasirašė Lietuvos ir Izraelio vyriausybių susitarimą dėl dvišalio privataus sektoriaus bendradarbiavimo pramoninių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Taigi, galima spėti, įtvirtintas susitarimas bendradarbiauti, kuriant Lietuvoje technologinius inkubatorius, nes kaip tik ši Izraelio ministerija kuruoja šią sritį.
|
