Atrodo ima pildytis buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio svajonė - turėti Lietuvoje ne tik vėlesnės stadijos rizikos kapitalo fondus, bet ir ankstyviausios stadijos - seed - fondus, arba startuolius (kažkam reikėtų padėkoti už naują lietuvišką šio termino naujadarą).
Kaip šiandien praneša 15min.lt, birželio mėnesį pradėjo veiklą Danieliaus Bunkaus inicijuotas privatus įdėjų vystymo fondas „Venture.lt“, kuris investuos į technologijų startuolius (angl. startup). Tokio tipo fondas yra pirmasis Lietuvoje, kuris investuoja į ankstyvosios (angl. seed stage) stadijos verslo idėjas. Fondas savo veiklą pradėjo, įsigydamas VšĮ „Jaunimo iniciatyva“. Ši bendrovė jau ne vienerius metus rengia verslo konkursus „verslauk.lt“ ir finansuoja pradinį verslo idėjų vystymo etapą. Nuo šiol prie esamos veiklos prijungiame finansavimą IT srities idėjoms,- sako D. Bunkus.
|
Ilgai "tylėjęs", rizikos kapitalo fondas „LitCapital“ nuo balandžio mėnesio jau spėjo rasti perspektyvią įmonę ir antrai savo investicijai - paskutinę gegužės dieną Ūkio ministerija pranešė apie fondo investiciją į Šiaulių įmonę UAB „Putokšnis“.
Rizikos kapitalo fondas „LitCapital“ investuoja į UAB „Putokšnis“, kurios pagrindinė veikla – PET pakuočių gamyba Lietuvoje ir Ukrainoje. Ši investicija įmonei leis maksimaliai išnaudoti savo gamybos pajėgumus. Be to, ketinama juos plėsti ir papildomai investuoti į kogeneracinę elektrinę, skirtą UAB „Putokšnis“ technologiniams poreikiams tenkinti. Jos projektas pagal ES finansuojamą Sanglaudos veiksmų programą pradėtas 2009 metų gale.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos duomenimis "LitCapital" į "Putokšnį" investuos 5 mln. Lt.
|
Vakar Seime prisistatydamas Prezidentės pasiūlytas kandidatas į Lietuvos banko valdytojus V. Vasiliauskas, akcentuodamas pernelyg didelę Lietuvos ekonomikos priklausomybę nuo bankinių paskolų, pasisakė ir už kitų finansinių priemonių plėtojimą.
Prisimindamas neseną praeitį, kandidatas iš Seimo tribūnos sakė: "Bankų paskolų portfelio susitraukimas 2008 m. pabaigoje padarė žlugdantį poveikį realiajai ekonomikai. Esu įsitikinęs, kad tuomet ekonomika būtų lengviau atrėmusi šoką, jei šalyje būtų daugiau ir įvairesnių finansinių instrumentų." Tarp jų jis paminėjo ir rizikos kapitalo fondus bei akcijų rinką. O tai neabejotinai papildomi finansavimo šaltiniai tiek besikuriančioms, tiek ir jau veikiančioms įmonėms, norinčioms išplėsti savo asortimentą ar rinkų geografiją.
|
Šiais metais gruodžio pradžioje vykusiuose Ūkio ministerijos apdovanojimuose „Už nuopelnus verslui“ UAB "ART21" vadovas Augustas Alešiūnas pripažintas geriausiu jaunuoju verslininku. Jo įmonė - tai pavyzdys, kai skirtingų šakų ir žinių simbiozė gali duoti puikius rezultatus bei naujus produktus. Šiandien ir pateikiame interviu su UAB "ART" direktoriumi Augustu Alešiūnu.
|
Paskutinis pagal JEREMIE iniciatyvą įkurtas rizikos kapitalo fondas LitCapital pagaliau atidarė ir savo interneto svetainę.
Tiesa, ypatingai naujesnės informacijos, kuri jau buvo skelbta mūsų puslapyje, nepateikiama. Akcentuojama fondo komandos sukaupta patirtis valdymo srityje, ilgalaikiai verslo ryšiai Skandinavijoje bei Baltijos šalyse.
|
Kaip skelbia www.plef.lt dar 2009 m. pradžioje Lietuvos Verslo Konfederacijos (LVK) inicijuotas ir pernai vasarą Lietuvoje vykusio PLEF metu išplėtotas ambicingas projektas “High tech innovation & investment: local to global" („Moderniųjų technologijų inovacijos ir investicijos: nuo vietinio prie globalaus“) pagaliau išėjo į finišo tiesiąją. Kaip žinia, šio projekto rėmuose buvo paskelbtas konkursas inovatyviausioms Lietuvos įmonėms, siekiant suburti įtakingiausius lietuvius verslininkus ir padėti pritraukti investicijas į konkurso metu atrinktas perspektyvias pradedančias Lietuvos aukštųjų technologijų įmones (vadinamuosius „start-up'us“), kurių idėjų realizacija galėtų suteikti Lietuvos ekonomikai juntamą proveržį Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriuje -- taigi pagaliau paskelbti laimėtojai - septynios Lietuvos įmonės,- kurios birželio 22 d. Londone turės galimybę prisistatyti stambiame verslo forume didžiausiems rizikos ir privataus kapitalo fondams bei verslo angelams. Beje įdomu, kad konkurso sąlygose buvo numatyta skelbti tik 3 laimėtojus, tačiau, pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus „konkurso rezultatai pranoko lūkesčius. Mes planavome Londone pristatyti tris kompanijas, bet po konkurso atrinkome septynias”.
|
East Capital (EC) savo tinklalapyje apie susitikimą su LR Premjero A. Kubiliaus vadovaujama delegacija skelbia, jog Lietuvos Vyriausybė yra sudariusi ilgalaikę strategiją, pritraukant užsienio investicijų į keletą perspektyvių pramonės sektorių. Pažymima, jog dabar jau pats laikas vėl atkreipti dėmesį į Baltijos valstybes, kai dėl ekonomikos krizės, šios šalys buvo lyg ir išnykusios iš investuotojų "radarų". Kalbant apie krizės suvaldymą Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse, pripažįstama, jog net yra balsų, raginančių ir kitoms eurozonos šalims pastudijuoti Vilniaus patirtį.
|
Apie šiandien įvykusį Premjero A. Kubiliaus delegacijos susitikimą su Švedijos Premjeru bei stambiausiomis Švedijos investavimo bendrovėmis LRV spaudos tarnyba įdomesnių naujienų nepaskelbė. Ko gero, svarbiausias vizito tikslas buvo - energetinis Lietuvos-Švedijos projektas Baltijos jūroje bei bendras stambiausių švedų investitorių raginimas investuoti Lietuvoje ir galbūt labiau "atleisti varžtelius" skolinimuisi iš Švedijos bankų pusės.
|
Rytoj, birželio 9 d., Premjeras Andrius Kubilius su delegacija išvyksta darbo vizito į Švediją. Kartu vyksta ir ūkio ministras Dainius Kreivys. Vizito metu A. Kubilius susitiks ir su Švedijos Premjeru Fredriku Reinfeldtu. Vizito tikslas pristatyti verslo plėtros galimybes. Planuojama susitikti su svarbiausiomis Švedijos kompanijomis bei privačiais investiciniais fondais. Numatyti Premjero susitikimai su „Swedbank“, Švedijos fondo „East Capital“, investicinės bendrovės „Kinnevik“ ir kitų kompanijų atstovais.
|
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija paskutinę gegužės dieną paskelbė, jog pagal numatytą JEREMIE iniciatyvą pagaliau įkurtas paskutinis numatytas rizikos kapitalo fondas LitCapital. Kas įdomiausia, jei tikėti vz.lt, tarp LitCapital partnerių yra ir pensinių fondų. Tai gana netikėta, nes pensiniai fondai neturėtų prisiimti didelės rizikos. Antra, tokie partneriai gali stabdyti investicijas į ypač drąsias idėjas.
|