Niurzgliai lietuviai (t.y., tie lietuviai, kurie niurzgia) aimanuoja, kad visi vagys, kad mes nieko neturim. Tai, kad turime tokius, kaip "Fermentą", geriausius pasaulyje lazerius, unikalią saulės baterijų gamybos technologiją, pagaliau, "Gauminą", "Baltijos programinę įrangą", GetJarą, niekam nesvarbu. Turime daugybę entuziastų ir inovatorių su puikiomis idėjomis ir net produktais, kurie irgi mažai kam įdomūs. Susidomima, tik kai ateina koks nors užsieninis "strateginis" ir pasako "Tai yra gerai". Tiesa, ir politikoj jau randasi drąsių entuziastų bei inovatorių, bet vietiniams niurzgliams juos irgi mieliau skandyt, nes entuziastai matyt "ardo šventę ir tylą" (beje vakar vieną jau paskandino, rytoj savo eilės laukia antras...).
Seniai beskaičiau negrožinės literatūros knygą, kuri būtų parašyta taip intriguojančiai, jog kartkartėmis pradėjus skaityti, jos tiesiog nesinorėjo užversti. O kai ta knyga iš esmės apie ekonomiką, išties galima tik stebėtis taip įdomiai pateikta istorija. Kalbu apie šiais metais "Tyto Albos" išleistą "Idėjų šalis. Izraelio ekonomikos stebuklas". Autoriai - politikos ir verslo Artimuosiuose Rytuose spacialistas D. Senoras ir žurnalistas, dirbęs patarėju JAV Kongrese, S. Singeris.
