Kauniečių išradimas padės tirti astronautų sveikatą

    Kaip žinome prieš kiek laiko Lietuvoje buvo svarstoma, ar verta Lietuvai dalyvauti EKA (Europos kosminės agentūros) programoje. Tuo tarpu kai kurie Lietuvos mokslininkai jau kuris laikas vykdo bendrus mokslinius tyrinėjimus kosminės medicinos srityje kartu su NASA bei privačios JAV kosminių skrydžių bendrovės SpaceX specialistais.

    Keletas VDU mokslininkų, bendradarbiaudami su medikais, yra sukurę unikalią metodiką, leidžiančią ultragarsinio aparato pagalba nustatyti likvoro (smegenų skysčio) pasiskirstymą stuburo smegenyse. Iki šiol likvoro pasiskirstymas buvo nustatinėjamas tik ligoniams turintiems sunkias galvos ar stuburo traumas ir tai buvo daroma invaziniu (darant nedidelę operaciją) būdu. Be abejo toks būdas nėra priimtinas sveikiems žmonėms, tačiau smegenų skysčio pasiskirstymo kosminėmis sąlygomis nustatymas yra labai svarbus, tiriant astronautų savijautą, kuri ilgalaikio skrydžio metu yra ypatingai svarbi, norint išsaugoti reikiamą darbingumą.

    Kaip žinome, intensyvios ilgalaikės ekspedicijos į kosmosą prasidėjo nuo JAV kosminės stoties Skylab, kurioje Č. Konradas, D. Kervinas ir P. Veicas 1973 m. gegužės-birželio mėnesiais išbuvo 28 paras, nors prieš juos kiek trumpesnes ekspedicijas yra įvykdę ir rusų kosmonautai. Paskutinė, trečioji Skylab įgula (D. Karas, E. Gibsonas, V. Pougas) 1974 m. kosmose išbuvo net 84 paras ir tik po ketverių metų šį rekordą iki 96 parų 1978 m. stotyje "Saliut-6" pagerino rusų kosmonautai G. Grečka ir J. Romanenka. Tačiau kas dar prisimena to meto jų kosminius reportažus, turbūt pamena, jog į ekspedicijos pabaigą kosmonautai prasitardavo apie prastą savijautą, kritusį darbingumą. Vėliau rusai 1988 m. peržengė net ir metų ribą, o ilgiausiai kosmose yra išbuvęs  V. Poliakovas (437 paros 1995 metais).

    Tačiau dabar optimaliausiu laikotarpiu orbitoje laikoma 4-6 mėn trukmė. Bet net ir tokio "trumpo" skrydžio metu svarbu sekti astronautų savijautą. Dabar jau prieita išvados, jog neigiamus jutimus astronautams dėl gravitacijos nebuvimo sukelia žmogaus kūne tolygiai pasiskirstantys organizmo skysčiai, tuo pačiu ir likvoras. Kadangi prieš keletą metų paskelbta bei užpatentuota Kauno mokslininkų metodika leidžia šį pasiskirstymą nustatyti neinvaziniu būdu, tai sukurtu kauniečių aparato prototipu labai susidomėjo NASA mokslininkai. Tokiu būdu kauniečiai įkūrė bendrovę, kurioje  galėtų savo aparatą tobulinti pagal amerikiečių užsakymą. Iki šiol dėl lėšų trūkumo darbai nebuvo ypatingai spartūs. Tačiau atsiradus valstybinei paramos inovatyviam verslui remti programai, šiuo metu deramasi su neseniai pagal šią programą pradėjusiu dirbti rizikos kapitalo fondų valdytoju UAB "BaltCap". Be to mokslininkams labai padėjo ir sausį-vasarį vykęs Premjero A. Kubiliaus vizitas į JAV, kurio metu buvo pristatomos inovatyviausios Lietuvos įmonės JAV rizikos kapitalo fondams. Keletas iš jų jau irgi susidomėjo unikaliu lietuvių išradimu bei derasi dėl galimų investicijų. Tai leidžia tikėtis, kad gal būt greitu metu kosmose turėsime ir "pasiuntinį" iš Lietuvos.