Inovatyvių idėjų vystymo "paslaptys"

    Šią savaitę transliuotoje LRT laidoje Forumas su Ilja Laurs GetJar įkūrėjas papasakojo nemaža įdomaus apie inovatyvių verslų ir ypač iš IT srities specifiką. Tiesa, formulės, kaip išvystyti tokį verslą, koks pavyko I. Laursui, kuris konkuruoja su pasaulinių korporacijų verslais, kurių biudžetas viršija net Lietuvos nacionalinį biudžetą, nepasakė. Nes jos nėra. Netgi ir Google savo dabartinį verslo modelį atrado, o, tiksliau, nusižiūrėjo nuo kitos kompanijos, tik praėjus 7 metams nuo įsikūrimo. I. Laurs manymu 90% priklauso nuo sėkmės bei susiklosčiusių verslo aplinkybių. Tiesa, dabar jau yra apibendrintos tam tikros pasaulinės patirtys ir, jas žinant, galima vystytis kur kas kryptingiau.
    Paties GetJar pradžia irgi nebuvo kažkuo ypatinga.

                                GetJar istorija

    Ilja Laurs žodžiais, jų įmonė buvo įkurta 2000 metais ir vystėsi kaip mobiliųjų telefonų žaidimų įmonė. Ir tokia buvo penkis metus. Per šiuos 5 metus, dirbdami penkiese, sukurė virš 200 mobiliųjų aplikacijų. GetJar projektas prasidėjo tik 2005 m., kai buvo įkurta svetainė. Tačiau pradžioje ji irgi buvo skirta tik jų pačių kuriamų aplikacijų bandymams ir tik po metų jie pamatė, kad šis projektas virsta į visiškai kitokį, pralenkiantį jų iki tol kurtą verslą, ir nusprendė susikoncentruoti ties juo.
    2007 m., nors ir būdami pelningi, nusprendė pritraukti papildomų pinigų verslui vystyti ir, būtent, vystyti pagal vakarietišką modelį. Į juos investavo garsi Accel korporacija (beje, su kurių atstovais vasarį JAV buvo susitikęs ir Lietuvos Premjeras A. Kubilius), investavusi taip pat ir į Facebook. Tai buvo nemaža 6 mln. dolerių investicija. Šios lėšos padėjo įkurti savo atstovybes Londone ir Silicio Slėnyje bei pritraukti į valdymo komandą 5 labai aukšto rango savo srities specialistus.
    Šiuo metu pagal mobiliųjų aplikacijų pardavimus GetJar yra antra kompanija pasaulyje  po Apple. Nors I. Laursas tikisi, jog nesunkiai greitu metu ji bus aplenkta. Mat Apple iTunes turi 50 mln. vartotojų. Tuo tarpu GetJar auditorija - 4 mlrd. vartotojų visame pasaulyje. Jau dabar GetJar platina 300 000 programų kūrėjų programas. Per mėnesį iš jų portalo atliekama 60 mln. atsisiuntimų.
    Pagal rinkos tyrimą mobiliųjų aplikacijų rinka šiuo metu yra 4,1 mlrd. dol. Tuo tarpu po trijų metų (2012 m.) prognozuojama, jog ji išaugs iki 17,5 mlrd. dol. Palyginimui visa muzikos įrašų rinka tais metais  sieks "tik" 13,8 mlrd. dolerių.

                                Sėkmimgo verslo vystymo modelis

    Nors universalios sėkmės formulės ir nėra, tačiau naujovių srityje, ir ypač IT srityje, egzistuoja jau gana standartizuoti vystymo modeliai. Šiaip įprastas verslas plėtojamas daugiausia iš nuosavo pelno. Tuo tarpu žymiai didesnį augimą galima pasiekti, jei verslą nuo pat pradžių vystai svetimais pinigais, t.y., rizikos kapitalo ar verslo angelų pinigais. Toks modelis leidžia nuo pat pradžių idėją versti didele korporacija. Tai vykdoma keliais etapais:

    1) jau idėjos lygmeny pritraukiamos investicijos, kurios naudojamos aukšto rango specialistų samdymui. Šie specialistai geriau nei idėjos autorius išmano, kaip verslą vystyti apskritai;
    2) sukūrus produktą, investicijos pritraukiamos antrą kartą - kuriamas verslo modelis;
    3) kai verslo modelis įrodo, kad gali uždirbti pinigus, investicijos darkart pritraukiamos;
    4) verslo modelio etape įrodžius, kad jis realiai veikia, galima vėl pritraukti kapitalą galutiniam įsitvirtinimui rinkoje.

    Toks modelis leidžia labai greitai išvystyti idėją, net neleidžiant didesnėms, jau veikiančioms kompanijoms, nukopijuoti idėjos ir sudaryti rimtą konkurenciją idėjos autoriui. Tokia grėsmė prieš metus buvo iškilusi ir GetJar, kai jų portalo idėją "pasigavo" ir Nokia, ir Microsoft, ir Google - buvo investuoti dešimtys milijonų dolerių, tačiau paties GetJar laiku padaryti teisingi verslo sprendimai, pritraukiant ir į savo kapitalą įsileidžiant pasaulinę patirtį turinčius partnerius, neleido netgi tokioms didelėms kompanijoms jų pavyti.
    Aišku, tokiu atveju netenkama dalies nuosavybės savo kompanijoje, tačiau grąža keliariopai sugrįžta per kapitalo prieaugį, o svarbiausia - išsaugai lyderystę versle. Kas įdomiausia, toks modelis, kai pajamos atsilieka nuo investicijų, leidžia pasiekti didelę vertę, net jei gaunamos pajamos yra labai mažos. Pavyzdžiui, jau dabar Twitter yra vertinamas apie 1 mlrd. dolerių, nors jo pajamos yra minimalios. Taigi Twitter savininkai, pardavę verslą, galėtų tapti multimilijonieriais, net iki galo neišvystę savo verslo.

                                Sėkmingam verslui reikia tinkamos edukacijos

    Kaip jau minėta, I. Laurs kliūtimi, kodėl Lietuvoje neatsiranda daugiau tokių įmonių, kaip GetJar, laiko ne vienokią ar kitokią mokesčių sistemą, o pačių žmonių nežinojimą, nuo ko pradėti vystyti naują verslą. Jo, manymu, turbūt 99% Lietuvoje atsakytų, jog verslas pradedamas vystyti banko paskolomis, kas yra neteisingas požiūris. Pradėti reikia nuo privačių investicijų arba specializuotų rizikos kapitalo fondų. Suprantama, Lietuvoje šių finansinių instrumentų yra dar tik užuomagos, tačiau galima ieškoti užsieninių investuotojų. I. Laurs žiniomis šiomis dienomis kaip tik vienai estų kompanijai pavyko pritraukti 2 mln. dolerių iš labai garsių investorių (gaila, nepaminėjo, kokių). Tačiau mums koją kiša ne tik šių priemonių menkas išsivystymas, bet ir pradedančių verslininkų nežinojimas, kas tai yra. Turbūt dar nedaug kas mūsuose pasakytų, kas yra "verslo angelas", IPO ir pan. Tuo tarpu Silicio Slėnyje tai žino kiekvienas trylikametis. Pavyzdžiui, Stenfordo universitete kiekvieną savaitę vyksta studentų susitikimai su didelių kompanijų atstovais, savininkais, investuotojais.
    Visgi net žinant šiuolaikinio verslo vystymo abėcėlę, Lietuvoje išplėtoti tokį verslą, kaip Google ar Facebook, Ilja Laurs manymu, bent šiuo metu neįmanoma. Ir ne todėl, kad Lietuva kažkuo blogesnė, o kad objektyviai čia nėra ir negali būti tokio aukšto rango specialistų, reikalingų tokiam verslui išvystyti. Sukurti išskirtinį produktą galima ir Lietuvoje, bet pereiti nuo produkto iki išvystytos kompanijos žymiai lengviau Silicio Slėnyje. Bent jau IT srityje.

Vaizdo įrašas: http://media2.lrt.lt/ltv/20100324_Forumas.wmv
Garso įrašas: http://www.lrt.lt/save_podcast.php?file=http://media1.lrt.lt:8811/media/...