Knyga apie Izraelio ekonomikos stebuklą

 Seniai beskaičiau negrožinės literatūros knygą, kuri būtų parašyta taip intriguojančiai, jog kartkartėmis pradėjus skaityti, jos tiesiog nesinorėjo užversti. O kai ta knyga iš esmės apie ekonomiką, išties galima tik stebėtis taip įdomiai pateikta istorija. Kalbu apie šiais metais "Tyto Albos" išleistą "Idėjų šalis. Izraelio ekonomikos stebuklas". Autoriai - politikos ir verslo Artimuosiuose Rytuose spacialistas D. Senoras ir žurnalistas, dirbęs patarėju JAV Kongrese, S. Singeris.
 Originalus knygos pavadinmas "Start-up Nation....", taigi iškart aišku, jog joje daug kalbama apie rizikos kapitalą, verslo inkubatorius, bet visgi lietuviškas pavadinimas yra tikslesnis, nes knygoje Izraelio ekonomikos stebuklas nagrinėjamas žymiai platesne prasme, bandoma suprasti, kaip tokia nedidelė  šalis, nuolat konfliktuojanti su aplinkiniu arabų pasauliu, yra tapusi naujųjų technologijų vystymo lydere. Taip taip, jau ne tik JAV ar Japonija iškelia revoliucingiausias technologines idėjas. Tą vaidmenį dabar bent jau dalinai perėmęs Izraelis. Šis faktas yra šokiruojantis - ir ne tik eiliniam skaitytojui, bet ir verslininkams bei daugeliui ekonomistų.

 Nors Izraelis pasaulio naujienose minimas kone kasdien, tačiau ekonomine prasme - tai dar nežinoma žemė. Manau, mažai kas numano, jog JAV technologinių įmonių biržoje NASDAQ antrą vietą (suprantama, po JAV) pagal kotiruojamų įmonių kiekį užima Izraelis ir visas kitas valstybes lenkia "visa galva" - visos Europos įmonių NASDAQe kartu paėmus kotiruojama mažiau, nei vieno Izraelio! Netgi JAV kaimynė Kanada atsilieka nuo Izraelio.
 Rizikos kapitalo vienam gyventojui Izraelyje 2008 m. teko 2,5 karto daugiau, nei JAV, ir net 30 kartų daugiau, nei Europoje. Taigi jei norite Europje  rasti finansavimą savo bendrovei - važiuokite tik į Izraelį.
 Izraelis tapo ir pirmaja užsienio šalimi, kurioje pirmą savo investiciją už JAV ribų 2006 m. padarė garsus investuotojas Warrenas Buffettas, įsigydamas įmonę Iscar.

 Jeigu anksčiau technologijų "meka" buvo laikomas JAV Silicio slėnis, tai dabar jau tos pačios Silicio slėnio kompanijos lygiai taip  pat veržiasi steigti savo padalinių Izraelyje. Ten įsikūrę ir Google, ir Microsoft, ir Intel, Cisco,... Eric Schmidt iš Google yra pasakęs, jog Izraelis - geriausia vieta investicijoms po JAV.

 Turbūt mažai kam žinoma ir tai, jog stalinių kompiuterių erą IBM pradėjo irgi tik Izraelio inžinierių dėka, nes Intel 8088 architektūros procesorius buvo sukurtas Izraelio padalinyje. Vyresni kompiuteristai turbūt prisimena kompiuterius, dirbusius 4,77 Mhz dažniu; vėliau atsirado kompiuteriai, turėję dviejų greičių režimą - kompiuterio panelėje esančiu jungtuku taktinį dažnį buvo galima pakelti nuo 4,77 iki 10 Mhz.
 Apskritai "madas" Intelyje nustato Intel Israel padalinys. Persilaužimą procesorių pramonėje padaręs 386 procesorius, iki 1986 m. buvo gaminamas tik Jeruzalėje.
 Labai mažai matyt kas žino  ir tai, kad apie 2000-uosius metus izraeliečiai "išgelbėjo" pasaulį ir nuo nešiojamųjų kompiuterių išnykimo. Mat tuomet procesoriai dėl didelės integracijos jau buvo pasiekę taip vadinamą "galios  sieną" - šilumos išskyrimas tapo didele problema kompaktiškiems notbukams. Problemą spręsti buvo patikėta vėlgi Izraelio padaliniui, kuris pasauliui pateikė Centrino procesorių.
 Vėlgi matyt daug kam bus naujiena, kad daugiabranduolinių procesorių idėja irgi gimė Intel Israel inžinierių galvose. Tačiau ši istorija verta ko gero apskritai atskiros knygos, mat žydams teko įveikti ne tik pasaulyje įsigalėjusią "megahercų ideologiją" (kuo didesnis dažnis - tuo greitesnis procesorius),  bet ir savo pačios Intel vadovybės Jungtinėse Valstijose pasipriešinimą.

 O knyga prasideda intriguojančiu pasakojimu, kaip buvo ieškoma finansinės ir idėjinės paramos neįtikėčiausiai idėjai - kaip išvaduoti bent vieną šalį iš naftos priklausomybės, bent jau automobilių pramonėje.  Ši idėja kilo Shai Agassi, jau iki tol užsidirbusiam šimtus milijonų ir dirbusiam kompanijos SAP, vienos didžiausių pasaulyje  programinės įrangos gamintojos, aukšto lygmens vadovu bei esančiu vienu pagrindinių kandidatų į būsimus generalinius direktorius. Tačiau kilus šiai idėjai, Agassis, nustebindamas visą IT pasaulį, o ypač savo įmonės vadovus, paliko šią kompaniją ir ėmėsi savo naujos idėjos įgyvendinimo. Neįtikėtina, bet šiame reikale Agassiui ieškoti paramos ėmėsi... pats Šimonas Peresas, dabartinis Izraelio prezidentas, tuomet buvęs vicepremjeru, surengęs daugybę verslo susitikimų ir pats juose dalyvavęs... galų gale viską vainikavo dabar jau garsios  elektromobilių bei jos infrastruktūros kūrimo įmonės Better Place gimimas. Kas įdomiausia, pats  sprendimas grynai rinkodarinis, nes elektromobilis su akumuliatoriumi daug brangesnis už benzininį. Tačiau Better Place elektromobilius pardavinės... be akumuliatorių, tiksliau pirkėjas nebus jo savininkas ir už jį nemokės. Šia Better Place idėja jau pasekė Danija, Australija, JAV bei Kanados provincijos. Japonija Izraelio kompaniją netgi be jokio konkurso pakvietė vystyti elektomobilių pramonę savo šalyje.

 Izraeliečiai nepralenkiami ir aukštosiose technologijose. Visiems žinomai kompanijai PayPal, ilgą laiką maniusiai, jog būtent ji geriausiai išmano nepatikimų klientų internete prevenciją, teko pripažinti jaunos kelių žydų, vos baigusių tarnybą kariuomenėje, kompanijos metodiką, kuri veikė ir žymiai greičiau ir, svarbiausia, tiksliau.

 Po YOZMA programos paskelbimo (kažkas panašaus į lietuvišką JEREMIE programą) Izraelis apskritai tapo technologinių idėjų "knibždėlynu". Izraeliečiai pamišę, ieškodami naujų idėjų netgi ten, kur karaliauja kiti. Tačiau yra ir sričių, kur žydų inžinieriai bei mokslininkai yra nepralenkiami - tai technologijos, kuriamos kelių disciplinų sandūroje, kartais net ne dviejų. Neminint to, kad izraeliečiai yra svariai prisidėję prie žmogaus genomo iššifravimo  bei kuria vaistus kompiuterinio modeliavimo būdu, dabar sugeba sumąstyti tokias technologijas, kurios diabetikus jau išvaduoja nuo kasdieninių injekcijų - faktiškai sukurta insuliną gaminanti kapsulė. Kita gi mikrokapsulė fotografuoja ir siunčia vaizdus iš žmogaus organizmo  vidaus gydytojui, esančiam už tūkstančių kilometrų. Ir tai nieko nuostabaus, jei net šalies prezidentas domisi nanoelektronika. Toks jau tas Izraelis. Bet kodėl jis toks, sužinosite, perskaitę knygą. Sužinosite ir jo kūrimosi istoriją, retsykiais netgi tragikomišką. Tačiau kitaip izraeliečiai tiesiog nebūtų išgyvenę.
 

 Ypač ši knyga "atvertų akis" tokiems verslininkams, kurie vienoje konferencijoje, klausydami buvusio ūkio ministro D. Kreivio pranešimo apie Lietuvos "seed" kapitalo vystymo perspektyvas, klausinėjo vienas kito, kodėl ministras kalba ne tiek apie Lietuvą, kiek  apie Izraelio pasiekimus  šioje srityje. Bet juk taip aišku: Lietuva kol kas tik bando kurti tokius fondus, o Izraelis - tas pavyzdys, kuriuo galima sekti.