Interviu su "Verslo Angelų Fondas I" valdytoju Arvydu Strumskiu

    Prieš metus įkurtas pirmasis rizikos kapitalo fondas pagal JEREMIE programą - "Verslo Angelų Fondas I". Kalbamės su šio fondo valdytoju Arvydu Strumskiu.

– Pagal JEREMIE bei Ūkio ministerijos rizikos kapitalo fondų steigimo planą esate atrinkti, kaip verslo angelų fondas. Kas buvo jūsų konkurentai šioje atrankoje? O gal, žinant menką Lietuvos rizikos kapitalo (RK) išvystymo lygį, ir ypač verslo angelų srity, tokios konkurencijos apskritai nebuvo?

– Iš tikrųjų tai net nesidomėjom, kas buvo mūsų konkurentai ir abejoju, ar apskritai jų buvo labai daug, jei ir buvo, nes norint kurti tokius fondus, turi turėti tam tikrą įdirbį – turi būti pats jau prieš tai padaręs tam tikras investicijas ir gavęs tam tikrą rezultatą. Taip pat reikia turėti gerus ryšius  su verslo angelais, jais pasitikėti. Taigi tai nėra užsiėmimas, kurį galima pradėti, tik panorėjus.

– Jūsų  “Verslo angelų fondą I” (toliau – VAF-I)  sudaro dviejų įmonių konsorciumas. Ar eiti į atranką drauge buvo išankstinė nuostata, ar  ši idėja išsirutuliojo vėliau?

– Sprendimas “Stratai” eiti kartu su “MesInvest” buvo grynai techninis sprendimas: “Strata” jau turi suformuotą  savo investicinį portfelį ir nesinorėjo buvusios veiklos maišyti su naujai pradedamu fondu. Su Algimantu Variakoju mes kurį laiką svarstėme, kaip geriausiai tai struktūrizuoti ir priėjom prie tokio sprendimo, nes  A.Variakojo įkurta “MesInvest” – jauna, “švari”, t.y., beveik be istorijos, įmonė, todėl organizaciniu, finansiniu požiūriu buvo labai patogu  fondo valdymo įmonę kurti jos pagrindu.

– 95% VAF-I fondo kapitalo sudaro Europos Investicijų Fondo (EIF) investicijos. Ar šis faktorius turi įtakos fondo valdytojų priimamiems sprendimams dėl vienos ar kitos investicijos, ar esate visiškai laisvi savo pasirinkimuose, ar EIF pateikia ir savo nuomones dėl atliekamų investicijų? Apskritai, kokia forma bendraujate su EIF?

– Tam tikra prasme savo nuomonę, į kur turėtų būti investuojama iš principo, EIF jau pareiškė, sudarant sutartį su mumis, kaip valdytojais. Jeigu mes norėtume elgtis kažkaip kitaip nei numato sutartis, turėtume kreiptis į Stebėtojų tarybą. Stebėtojų tarybą  sudaro 4 žmonės, tarp kurių be EIF atstovų yra ir vienas mūsų deleguotas nepriklausomas atstovas – jis nėra mūsų Fondo valdytojas. Ir beje, darbo eigoje mums jau teko kreiptis į šią tarybą dėl tam tikrų neesminių taisyklių korekcijų, ar gal, tiksliau – padėties pasiaiškinimo, nes tam tikrų protingų pageidavimų pateikė ir nepriklausomi investuotojai, o taip pat nuo sutarties su EIF rengimo pradžios keitėsi ir kai kurios verslo sąlygos ir kiti dalykai.

– Viena iš VAF-I taisyklių - investuoti kartu su kitais verslo angelais, suprantančiais  tą sritį, į kurią investuojama. Tokia taisyklė įvesta dėl investicijos rizikos sumažinimo?

– Kalbant apie investicijų rizikos sumažinimą, tai ši aplinkybė yra tik vienas iš faktorių, dėl ko tai buvo padaryta. Verslo angelas, kaip investuotojas, turi tam tikrą patirtį, kompetenciją, kuri gali duoti  žymiai didesnį efektą, nei tai galėtų pasiekti vienas valdytojas. Kartais vienas verslo angelo, labai gerai žinančio kažkokią verslo sritį, skambutis gali atverti ištisas rinkas! Iš kitos pusės verslo angelas, kaip investuotojas, dažnai veikia  neformaliai, be kažkokios ypatingos nustatytos tvarkos. Ir čia tą tvarką verslo angelui suteikia fondas su savo organizuota struktūra ir nustatytomis darbo, veiklos taisyklėmis. Be to ir verslo angelui kartais prireikia pagalbos, konsultacijų tam tikrais klausimais. Taigi fondas ir verslo angelas vienas kitą labai gerai papildo.

– Kas nutiktų, jei tam tikru klausimu išsiskirtų verslo angelo ir fondo, ar verslo angelo ir įmonės nuomonės. Kiek yra demokratijos šiuo požiūriu?

Demokratijos yra, bet iki tam tikro lygio. Mes visada linkę susitarti. Dažniausiai visi linkę susitarti. Bet turi būti nustatytos ir taisyklės, kaip elgtis tam tikrose situacijose. O situacijų gali būti ir labai gyvenimiškų bei suprantamų: sakysim, verslo angelo liga, kai negalima priiminėti sprendimų. Bet įmonė dėl to negali sustoti, ar palaukti.  Todėl kai kas turi būti iš anksto aiškiai apibrėžta. Tai apibrėžiama akcininkų sutartyse.

– Kas įmonėms ieško šių nepriklausomų verslo angelų – Jūsų fondas ar  į fondą besikreipusi įmonė (antrepreneris)? Jei mūsų žinios yra tikros, pvz., įmonei ART21, į kurią esate investavę, verslo angelą  taipogi suradote Jūs.

– Mes nuolat bendraujame su tam tikra grupe žmonių, kurie galėtų būti mūsų partneriai. Mes registruojame verslo angelus pas save – žinome jų koordinates, jų interesus bei polinkius. Taip pat esame pasirašę konfidencialumo (informacijos neplatinimo) sutartis su jais, kas yra labai svarbus dalykas. Įmonių vadovai, aišku, irgi turi savus ryšius. Bet kažkokių formalizuotų taisyklių, iš kur ateis į įmonę verslo angelas, nėra.
    Taip, į vieną įmonę mes pasiūlėm verslo angelą, kitos įmonės jau turi investuotojus. Šiuo atveju yra labai svarbus bendradarbiavimas. Jei matome, kad Fondas ir verslo angelas neturės produktyvios veiklos, tokiame sandoryje nedalyvaujam.

– Ar gali verslo angelu būti ne fizinis asmuo?

– Taip, gali. Kaip tik paskutiniosios padarytos investicijos atveju taip ir atsitiko – vienas iš verslo angelų yra įmonė. Tačiau visais atvejais tokį angelą-įmonę atstovauja žmogus, kuris dažniausiai yra savininkas ar bent jau kontroliuoja veiklą. Šiuo metu vyksta derybos dar dėl vienos investicijos, kur verslo angelu gal būt bus asmuo, turintis įmonę, kuri būtų struktūra vykdyti investicines funkcijas.

– Ar verslo angelu gali būti užsienietis?

Paprastai verslo angelai nemėgsta eiti į užsienį ir, matyt,  99% verslo angelų visgi būtų iš Lietuvos. Pradžioj tam tikras susidomėjimas buvo ypač iš artimesnių mums ES šalių, kaip Olandija, Jungtinė Karalystė, taip pat ir iš Kinijos, bet kažko konkretesnio neįvyko. Tačiau  pastaruoju metu įdomūs santykiai mezgasi su investuotojais iš tolimesnių šalių - Honkongo, Izraelio, beje ir su kaimynais latviais. Tą sąlygoja ir geros susisiekimo galimybės, ir tai, kad užsienyje jau yra ir tam tikra konkurencija dėl investicijų, tuo tarpu visi mūsų sandoriai “švieži”.

– Ar  taisyklė investuoti kartu su verslo angelu yra absoliuti, ar fondas turi teisę investuoti ir be verslo angelo (tarkime, jei  fondo valdytojams siūloma investicija yra absoliučiai aiški ir atsiperkanti)? Jei ši taisyklė būtina, ar tai negali užkirsti galimybių investuoti į ypač inovatyvias ir  naujai atrastas idėjas, su kuriomis nėra susidūrę dar niekas ir ją geriausiai supranta  tik pats idėjos autorius? Sakykim, jei tokiam fondui, kaip Jūsų, prieš kokius 15 metų būtų pasiūlyta investuoti į panašų dalyką, kaip google, tai toks pasiūlymas būtų atmestas?

– Pati fondo esmė – investuoti kartu su verslo angelais. Tai gal būt ir sudėtinga, bet kartu ir be galo įdomu. Ir manau, kad kokia bebūtų nauja ir inovatyvi idėja, jeigu ji tikrai perspektyvi, verslo angelą tikrai surasim! Iš šešių milijardų gyventojų tikrai atsiras bent vienas (juokiasi), kuris ta sritimi domėsis ir sutiks investuoti. Mes dabar turim panašų atvejį, kai idėja tikrai buvo verta dėmėsio, bet  verslo angelo teko ieškoti 10 mėnesių. Bet vistiek radom! Aišku tai nebūtinai vien mūsų nuopelnas, įmonės irgi ieško, bet, dirbant atkakliai, gerai idėjai visada atsiras verslo angelas. Žinau vieną užsieninę istoriją, kai greito maisto restoranų idėjos autorius Harlandas Sandersas investiciją gavo po 1000-osios prezentacijos, beje jau būdamas 65 metų amžiaus(!). Dabar tai -  “Kentucky Fried Chicken”, savo 5200 restoranų tinklą turintis visame pasaulyje.
    Apskritai, darbas  su verslo angelais yra abipusis – tiek jie skambina mums, tiek mes juos kviečiamės į savo prezentacijas: pastoviai kas ketvirtį ir net dažniau savo taip vadinamam verslo angelų klubui pristatom verslo idėjas, papasakojam kažką įdomaus, o paprastesni pokalbiai vyksta faktiškai triskart per savaitę – taip sužinai verslo angelų nuomones, tai, kas juos domina.

– Dar viena svarbi fondo taisyklė – turėti įmonės kontrolę (50%), bet ar tai visada turi sutapti su tokio pat dydžio akcinio kapitalo kontrole?  Jei ne,  ar  visi į fondą besikreipiantys supranta  skirtumą tarp valdymo ir turto kontrolės?

– Dėl įmonės kontrolės – ne visiškai taip: mes nenorim turėti jokių ypatingų valdymo kontrolių. Turėti valdymo kontrolę – reiškia turėti galimybę įgyvendinti protingus verslo sprendimus. Tuo tarpu vistiek tie sprendimai turi būti priimami dialogo būdu. Mes nesakome, kad tik mes esame patys protingiausi, geriausiai viską suprantantys. Jei būtų taip, mums nereikėtų jokių kitų investuotojų. 50% kontrolė yra daugiau filosofinis terminas, reiškiantis partnerystę. Skirtingais atvejais mes galim turėti ir 5%, ir 90%, bet tai nepaneigia partnerystės principo.
    Kalbant tiksliau, tai konkretus sprendimų priėmimo mechanizmas apibrėžiamas pasirašomoje Akcininkų sutartyje, kur nustatoma, kokie sprendimai priimami vienbalsiai, nepriklausomai nuo to, kiek turi akcijų. Jei darbo eigoje kažkokiais klausimais nesutariama, tuomet reikia skirtis. Skyrybų principas irgi labai aiškus: nėra taip svarbu, kas atsitiks  su akcininkais, svarbiau – kas atsitiks su įmone: reikia išsiskirti tokiu būdu, kad įmonė mažiausiai nukentėtų.

– Į kokias įmones investuosite apskritai? Ar turite apsibrėžę kažkokias prioritetines verslo sritis, ar investuotumėte į bet kokią perspektyvią verslo idėją (tegu ir į kokį naują  prekybos tinklą), jei tik ji atneštų priimtiną  pelno grąžą?

– Investuosime į tas įmones, kurios pasižymės greitu augimu. Išskyrus kai kurias veiklas, fondas, pasirenkant investicijas, ypatingai savęs neribos.

– Kiek suprantame, fondas negali investuoti vien tik į pradinę verslo idėją, formuojant pradinį kapitalą (‘seed’ stadija), nes reikalinga įmonės veiklos istorija; tačiau, ar be Jūsų fondo yra kokia kita alternatyva, kai idėjos vystymui reikia nemažų lėšų? Pernai vykusioje konferencijoje rizikos kapitalo klausimais ministras D. Kreivys dar tik kalbėjo apie tokių 'seed' fondų kūrimo idėją.

– Fondas investuoja į veikiančias įmones. Dėl verslo idėjų, tai kiekvienu atveju reikia žiūrėti konkrečiai, pavyzdžiui, kai kurios idėjos yra taip vadinami spin-off’ai, t.y., turinčios tam tikrą tęstinumą ir nesančios visiškai pradinės. Mums yra svarbi ir organizacinė struktūra, ir žmonės, todėl kiekvienu atveju mes atidžiai svarstom.
    “Seed” fondo idėja – labai gera idėja. Iš savo pusės aš padarysiu viską, kad ji būtų realizuota. Tai labai svarbu. Teisinė bazė taip pat yra labai svarbi. Nes Lietuvoj labai sunku pradėt verslą, žymiai sunkiau, nei Jungtinėj Karalystėj ar JAV.

– Į vieną įmonę VAF-I kartu su verslo angelu gali investuoti ne daugiau, kaip 0,4 mln. eurų. Ar visada įmonės prašo tokios sumos, ar užtenka ir mažiau? Gal galite pasakyti, kokio dydžio investicijų įmonės prašo dažniausiai?

– Iš tikro tik fondas turi 0,2 mln. eurų limitą. Verslo angelas į vieną įmonę gali investuoti ir daugiau nei 0,2 mln. eurų. Taisyklė, jog fondas ir verslo angelas investuoja lygiomis dalimis, yra sąlyginė. Jei verslo angelas investuotų net ir kokį 1 mln. eurų, tai galbūt tik būtų kiek pakoreguotas mūsų įsitraukimas į įmonę.
    O dėl investicijų dydžio, tai kadangi mes orientuojamės į tam tikrą įmonių segmentą,  praktiškai ir visos mūsų atrenkamos įmonės orientuojasi į jūsų paminėtą investicijų sumą. Bet tai nereiškia, kad visa sutarta suma iškart bus pervesta į įmonę – reguliariai bus pervedama tiek, kiek numatyta pagal sudarytą verslo planą. Taip kartu ir pati įmonė neapkraunama nereikalingu perteklinių pinigų valdymu. Aišku, jei verslo logika reikalauja visos sumos, tai ji ir bus iškart pervesta.

– Vadinasi, jei įmonė patinka ir matote, kad jai numatytos sumos pakaks…

– “Patinka” – nėra tinkamas terminas, tai labiau emocinė pusė. Mes vadovaujamės logika, verslo planais, verslo perspektyvomis. Tik po tam tikrų analizių mes priimamam sprendimą, ar investuoti. Pirmiausia įmonė turi turėti potencialo uždirbti pinigus.

– Bet  kažkoks pirminis “susižavėjimas” vistiek turi būti?

Dabar jau to yra mažiau. Mes jau šalčiau žiūrim į pačią investiciją. Pirmiausia turime suprasti, kas ten yra. Mat dauguma verslų yra idomūs. Iš tikro aš net nesu radęs verslo, kuris būtų neįdomus. Tiesa, neįdomių ir neieškau.

– VAF-I įsikūrimo metu Fondo valdytojai į fondo kapitalą investavo ir 5% savo asmeninių lėšų. Ar numatote į kokias nors įmones investuoti dar papildomas savo asmenines lėšas? Ar gali kas nors iš fondo valdytojų būti tuo verslo angelu, investuojančiu kartu su Fondu, ar tokios galimybės Fondo taisyklės nenumato?

– Mes tiesiog negalim šito daryt. Nes darant dar ir savo investicijas, atsiranda konfliktas su fondu. Nes investuojant mums patiems dar ir papildomai bei selektyviai, matyt daugiau skirtume dėmesio toms “savo” investicijoms, o tai trukdytų viso fondo veiklai. Yra numatytas tam tikras laiko tarpas, kurį mes skirsime tik fondui, nedarydami jokios kitos veiklos.

Antroje interviu dalyje kalbamės apie tai, kas įvyko Fonde per metus, apie dabartį bei ateitį.