Interviu su ART21 direktoriumi Augustu Alešiūnu

    Šiais metais  gruodžio pradžioje vykusiuose Ūkio ministerijos apdovanojimuose  „Už nuopelnus verslui“  UAB  "ART21" vadovas Augustas Alešiūnas pripažintas  geriausiu jaunuoju verslininku. Jo įmonė - tai pavyzdys, kai skirtingų šakų ir žinių simbiozė gali duoti puikius rezultatus bei naujus produktus. Šiandien ir pateikiame interviu su UAB "ART" direktoriumi Augustu Alešiūnu.

– Gal būt klystame, bet Ūkio ministerijos apdovanojimų „Už nuopelnus verslui“ renginyje, buvote įvardintas, kaip jaunasis ūkininkas, tačiau Jūs vadovaujate programinės įrangos (PĮ) įmonei "ART21" ir, matyt, esate programuotojas  ar IT specialistas. Gal galite šiek tiek papasakoti apie save - kokius mokslus baigėte, kokia dabartinė Jūsų darbo specifika, ar karjeros pradžioje esate dirbęs samdomą darbą, ar iškart kūrėte savo verslą?

– Jūsų turimos žinios teisingos, Joniškio rajone turiu savo augalininkystės ūkį, kuriame auginu įvairių kultūrų grūdus. Mano išsilavinimas ir mokslai niekada nebuvo susiję su IT, todėl techninių žinių visai neturiu. Savo veiklą labiau galėčiau įvardinti kaip procesų koordinavimą ir valdymą, o tam jau reikia visai kitos patirties.
    Kaip tik dėl to manau, kad suradau labai gerą sinergiją tarp žemės ūkio ir aukštųjų technologijų, ko pasekoje sukūrėme AgroSmart – veiklos valdymo sistemą elevatoriams.
    Pradėjau savo karjerą nuo samdomo darbo – reklamos pardavimų vadybininko pozicijos vienoje lietuviškoje kompanijoje. Po to sekė keli karjeros vingiai į viršų, o dar vėliau, 2005 metais, pradėjau savo pirmąjį verslą – sukūrėme pirmąjį Lietuvoje grožio ir stiliaus portalą. Tai ir buvo pirmieji žingsniai, vedantys prie IT srities.
    2007 metais įkūriau savo augalininkystės ūkį, kurį valdau iki dabar.

– Jūsų vadovaujama įmonė skelbiasi kurianti išskirtinai žemės ūkiui skirtą programinę įrangą, nors savo veiklą pradėjote  nuo internetinių sprendimų. Koks įvykis ar epizodas privertė Jus pakeisti savo darbų profilį? Kaip susidomėjote žemės ūkio problematika?

–  Kuriant individualius IT sprendimus įvairiems sektoriams, gavome pakvietimą dalyvauti konkurse, kurio tikslas buvo sukurti VVS (Veiklos valdymo sistemą) naujai statomam elevatoriui. Pradėjus analizuoti rinką ir panaudojus mano turimas žemės ūkyje žinias,  priėjome prie išvados, kad rinka iš esmės tuščia.

– Kas yra Jūsų įmonės sukurta programa "AgroSmart"? Ar tai programuotojams iki "kaulų smegenų" žinoma taip vadinama sandėliavimo programa, pritaikyta žemės ūkiui, ar kažkas daugiau? Ar esate galutinai apsisprendę kurti PĮ vien žemės ūkiui, ar turite ir kitų planų ar vizijų?

– AgroSmart – operatyvinės grūdų kiekio ir kokybės apskaitos sistema, skirta elevatoriams. Tai sistema, kuri padeda žmonėms kiekviename grūdų judėjimo etape, optimizuoja kiek įmanoma daugiau mechaninio darbo, sukuria prevencinį mechanizmą prieš sukčiavimą ir suteikia galimybę vadovybei valdyti aktualius duomenis realiu laiku.

– Jūsų pačių duomenimis įmonės augimas per pora metų gan įspūdingas - jūsų PĮ naudojasi jau apie 20 įmonių (gal galite įvardinti keletą žinomesnių); pačios įmonės pajamos viršija milijoną litų. Žinoma tai ne pelnas, tačiau, kaip nedideliam kolektyvui tai nemaži skaičiai. Kada pajutote ar supratote, jog esant neblogam augimui, galite pasiekti žymiai daugiau, pritraukus papildomo kapitalo, ir kur matote tas galimybes?

– Keli didesni klientai – Agrokoncernas, Žemaitijos grūdai, Joniškio aruodas ir kt. Klientų pajamos yra vidutiniškai 50 mln. – 1 mlrd. litų per metus.
    Šiuo metu dirba 24 elevatoriai ir apie 150 žmonių su AgroSmart Lietuvoje. Didžiausios perspektyvos – šakinių produktų kūrimas ir eksportas į kitas šalis.

– Plėsti įmonės veiklą galima įvairiais būdais - iš įmonės pelno, papildomais esamų akcininkų įnašais, banko paskola. Kodėl nusprendėte įsileisti į įmonės kapitalą "svetimus" akcininkus - verslo angelus, su kuriais taipogi reikės dalintis pelnu? Daugelį įmonių tas dažnai gąsdina. O gal būt įmonei trūko ne tiek lėšų, kiek žinių plėtros ar kitais klausimais?

– Mes esame hi-tech kompanija, kurios pagrindinis turtas – darbuotojai, o kaip žinia – bankas jų kaip užstato nepageidauja, todėl skolinimosi galimybės mums labai jau ribotos.

– Kada apskritai sužinojote apie tokias galimybes, kaip verslo angelai ar rizikos kapitalas  - tuo metu kai įsikūrė pirmieji rizikos kapitalo fondai ar "Verslo angelų fondas I", ar tuo domėjotės jau ir anksčiau? Jei taip, kokie buvo pirmieji Jūsų bandymai surasti finansinius investuotojus; kur ieškojote, kur kreipėtės?

– Gerb. p. Arvydą Strumskį, "Verslo angelų fondas I" partnerį, pažinojau jau anksčiau ir, kai išgirdau, jog jie planuoja kurti tokį fondą, pasiūliau susitikti. Pristačiau idėją, pateikiau verslo planą, įvykdžiau įprastą investuotojams 'pitching' procedūrą ir sukirtome rankomis.

– Norint gauti, "Verslo angelų fondo I" (VAF-I) finansavimą, būtina taip pat susirasti dar ir nepriklausomą verslo angelą, sutinkantį investuoti kartu su fondu. Šiuo metu dažnai tokios paieškos baigiasi nesėkme, nes verslo angelą reikia įtikinti, kad jo pinigai nedings; be to verslo angelas gali atsisakyti vien dėl to, kad nesupranta verslo, į kurį jam siūloma investuoti. Kai VAF-I iš principo sutiko investuoti į Jūsų įmonę, kur pirmiausia ieškojote nepriklausomo verslo angelo - gal būt kreipėtes į Verslo angelų tinklą (businessangels.lt), o gal pats VAF-I jums padėjo?

– Man labai padėjo p. Arvydas Strumskis, nes su jo pagalba įvyko mūsų sandoris su p. Pranu Dailide.

– Kaip žinia, VAF-I į vieną įmonę maksimaliai gali investuoti apie 1,4 mln. Lt. Jei tai ne komercinė paslaptis, ar išnaudojote šį maksimumą, ar užteko kur kas mažesnės sumos? VAF-I paprastai siekia įmonėje turėti valdymo kontrolę. Ar tai reiškia, kad tokiu pat santykiu pasiskirstęs ir akcinis kapitalas tarp "senųjų" ir naujųjų įmonės akcininkų?

– Abipusiu sutarimu su fondu kol kas apie investicines sumas nekalbame, taip pat apie akcijų pasiskirstymą.

– Kam bus skiriamos gautos fondo lėšos - labiau naujų produktų kūrimui ar esamų tobulinimui, ar ėjimui į naujas rinkas, reklamai? Jūsų įmonės tikslas tapti lyderiu Europos ir Azijos regionuose, siūlant programinės įrangos produktus žemės ūkiui. Į kokias rinkas numatę eiti pirmiausiai ir kaip sekasi tai daryti?

– Iš esmės eksportui ir AgroSmart elevatoriams produkto vystymui.

– Turbūt bendraujate su savo kolegomis - kitomis PĮ įmonėmis, kurios gal būt irgi ieško papildomų finansinių šaltinių. Gal, kaip pirmieji gavę VAF-I paramą, turėtumėte kažkokių patarimų, ko reikia, kad Verslo angelų fondas sutiktų tapti jūsų įmonės dalininku?

– Reikia turėti verslą, kuris turi “grėsmę” išaugti iki kažko labai įdomaus ir didelio, reikia logiško ir aiškiai suprantamo verslo plano, o svarbiausia – savininkai turi turėti kibirkštį akyse.

– Linkime sėkmės ir ačiū už atsakymus.